Sausio 4 diena.

Laba, laba! Taigi kaip ir visada new post. Sorry, kad taip vėlai, bet kažkodėl streikavo intikas.:D
Taigi ačiū, kad esat ir enjoy.:***
P.S. Noriu išgirst jūsų nuomones! Nes man svarbu, ką galvojat. Ačiū.


___________________________________
Sausio 4 diena.
Iki karjeros pradžios viena diena.


Šiandieną atsikėliau visai supanikavusi. Juk jau rytoj mano karjera turi prasidėti. Dievaži, ką man daryti dėl tų batelių? Iš kur man juos gauti? Aš tiesiog jaučiu, kad ji – mano sekmės žianklas! Stryktelėjau iš lovos ir pasičiupau kompiuterį. Juk kur nors turi būti 38 dydžio naujausios kolekcijos Chimi‘s batai. Įėjau į eBay tinklapį. Chimi, Chimi, Chimi... Hm.. O DIEVE!!! Štai jie! Pagaliau juos radau. ( nors tiesą pasakius ilgai Ir neiškojau). Matot, kiek nedaug trūksta šiais laikasi, kad rastum Sho batas interneto svetainėje. Tuoj pat ten užsiregistravau ir įdėjau nuostabią batelių nuotrauką į savo krepšelį. O Jergutėliau! Kaip aš juos gausiu iki rytojaus?! Tikras siaubas... Kai man tiek nedaug trūksta iki mano svajonių tikslo.. Ne, aš turiu juos gauti. Na ką gi, pagalvokime. Kaip man paskubinti gavimo procesą?
Žinau! Man reikią parašuyti trumpą raštelį! Jis skambėjo maždaug taip:
„ Sveiki, kad ir kas jūs esate. Man kuo skubiau reikia gauti šituos Chimi‘s batus dėl neatidėliotinų priežasčių. Labai svarbių. Pabrėžiu, LABAI. Kai tik pamatysite šį laišką nedelsiant prašau juos man parduoti! K. Clarks.“ Na štai. Tik maldauju, maldauju, maldauju. Prašau, kad tai suveiktų. Nes jeigu ne, tada teks atidėti mano interviu. O kaip žinote, tai sudaro nekokį įstūdi apie jus ir jūsų taktiškumą. Tuomet žinoma jie į tai atsižvelgs ir tuomet pasirodys panelė, kuri neatkėlė savo susitikimo ir vietoj manęs priims ją!! Todėl štai dėl ko taip negali atsitikti. Taigi šiandiena viskas turi būti idialiai paruošta rytojuj. Suknelę dar kartą apžiurėjau. Ačiū Dievuj po pusvalandžio ji vis dar švari. Taigi pakabinau ją atgal į spintą ir ėmiau ieškoti to smėlio spalvos dirželio. Velnias, kur aš jį nukišau? O, štai mano rankinė! Na, radau nuors bent ją... Bet kur tas prakeiktas dirželis?
Po pusantros valandos buvau išknisusi visas miegamojo pakampes, bet diržas nesusimastė pats ten atsirasti. O gaila, būtų labai pravertęs. Parskuodžiau į svetainę. BINGOOO!! Ant minkšto Sofi krėslo gulėjo papludimį primenančios spalvos nuostabus Killah dirželis.Pagriebiau jį ir lengvai atsipūtusi krestelėjau į foteliuką. Pasiėmiau gražų, trumpą megstinuką, kuri radau savo spintoje beknisant visą savo miegamąjį. Ir pasikabinau šalia suknelės. O dirželį padėjau saugioje vietoje – ant savo stalo. Viskas. Tereikia batų. Na, bet kadangi dabar tik pietų metas, geriau paskutines problemas atidėsiu šiek tiek vėlesniam laikuj ir paskambinsiu Rubei ir Džolyn. Jos – mano puikiausios draugės. Pasiūlysiu mūsų firminę vietą – Starbucks coffee. Tiesiog D I E V I N U kavą. Ji atpalaiduoja ir kartu suteikia energijos, o jos skonis nuostabus...

______________________________________
Ar Kolė gaus išsvajotuosius Chimi's batus?
Kaip jai seksis? Kokia bus dienos pabaiga?
Viską sužinosit kitą antradienį!
xo, xo, jūsų Gustė.:**

Sausio 3 diena.:}

Ir kostiumėlis dabar atrodo visai nebetinkamas. Bet ka aš turėjau daryti? Todėl susisgrybau ir šūktelėjau jai pavainiui:
- Ak, taip. Kai padėsite tuos batus, atneškite man šį kostiumėlį. – Mostelėjau link manikeno. – Atrodo, jis kaip tik man. Na, nebent jūs turite svarbesnių reikalų, kaip pavyždžiuj sutvarkyti persirengimo kabinas. – kiek dirbtinai nusišypsojau. – arba.. Nuvalyti vitrinas. Sarkastiškai šyptelėjau ir pasukau kabinų link. Atsigriebiau. Puikiai atsigriebiau! Gerai, o dabar man reikia susikaupti... Puiku. Kai pardavėja surauktu veidu atkišo man kostiumėli, meiliai jai nusišypsojau ir pačiupau mini sijonėli. Kai užsidėjau ji, mano kojos atrodė tarsi du ruoniai! Greitai užsklendžiau užuolaidas ir inirtingai „išsimoviau“ iš to prakeikto ruonsijonio. Užsivilkau naujos kolekcijos „Chole“ džinsus ir pasakiau pardavėjai:
- Per prastas. Tai buvo paskutiniai du žodiai kol mano pėdsakai dar buvo „Anna Sui“ parduotuvėje. Išdūmiau taip greit, kaip tik begalėjau... O Dievulėjau. Tikras košmaras. Ir šitokia gėda. Negi tikrai man lemta apsipirkinėti universalinėse? Eidama ratu vos nepradėjau kūkčoti. Ne.Ne! Viskas gerai. Man puikiai sekasi. Aš ŽINAU, kad rasiu ką nors tinkamo. Tada prasidėjo mano mėgstamiausia „Saks Fifth Avenue„ dalis: Calvin Klein.Earl.Alexander McQueen.Kate Spade,Keichl‘s... ŽINAU, kad čia turi būti, tai ko ieškau. Pradėsiu nuo Calvin Klain. Taip. Puikus pasirinkimas. Ižengiau į parduotuvę. Akimis pražvelgiau sukabintus rubus. Ir pačiam gale, vos pastbemai padėta guli paskutine laisvo kirpimo suknutė. Jerguteliau... Kokia ji nuostabi. Lengva, rausvai smėlinės spalvos, su sagutėmis prie pusmenulio formos iškirptės. Ilgis taip pat idealus, nesiekia kelių... Nusinešiau ją į kabiną. Užsivilgau ir ji tobulai prigludo! Ji kaip tik man! Negaliu patikėti. Namie turiu rasuvos spalvos prada rankinę ir smėlio spalvos dirželį, kurį nusipirkau per pavyždžių išpradavimą. Bet batai... Na, tereikia tik batelių... Mano akys už suknelės kainos. 1OOO DOLERIŲ!!! už šia lengvo kirpimo suknute? Aš tikėjausi išleisti 1OOO dolerių sudėjus viską kartu. Na žinot suknelė, batai, aksesuarai. O dabar... Bet žinot, ji tokia nuostabi! Geresnės nerasiu, be to ji paskutinė. Na tebunie.
- Perku! - Žavingai šyptelėjau ir padėjau suknelę ant perkystalio.
- Geras pasirinkimas, ji paskutinė. – Tarstelėjo pardavėja.
Kai kasininkė supakavo ja į nuostabų sidabrini popieriu, švytėjau iš laimės, žinojau, kad dabar suknelė mano! Ir tikiu, kad man pasiseks. Linksma parskuodžiau namo.
Sofi nebuvo tokia patenkinta mano naujaja suknele, nes ja padejau ant fotelio, Sofi megstamiausios vietos.Na, bet neskaitant šios smulkmenos, diena baigėsi puikiai. Vakare dar išgėriau pasakiško skonio žaliosios arbatos su jazminais ir pažiūrėjau filmą ‚ Confession of a shopaholick‘. Jis visada mane prajuokina.



Laukite tęsinio jau kitą antradienį...:}
With love, Guste.

Sausio 2 dienos vakaras, Sausio 3 diena.

Labuuux! Su V A L E N T I N U !!! :***
Labai, aciu visoms kurios skaito.;)
Taigi kaip ir zadejau, new post.Enjoy.
xo, xo, Guste.:*
_________________________________________
Taigi einu prie reikalo: pagaliau man nusišypsos laimė, nors pripažystu, kad niekada nebuvau paliesta laimės paukštės, bet kas sakė, kad negali jos paliesti pats? Tad kai baigsis visos šventės aš, Koletė Clarks, pati nesitikėdama tokios sekmės, susitinku su įtakingiausiu televizijos žmogumi Džeimsu Deivisu! Ar galite patikėti? Na, vis tik šie metai bus tikra bomba!Pagaliau mano svajonės išsipildys! Pagaliau aš gausiu tai, ko visada norėjau. Ir pagaliau, aš tikrai neliksiu viena. Argi tai nenuostabu? Gausiu šlovę ir pripažinimą! (Žinoma neskaitant ir puikios algos ). Taip, žinau ne viskas iškarto. Bet mano nuojauta sako, kad viskas nepriekaištingai pavyks! Manau ir tėvai manimi didžiuosis! Argi visų garsių žvaigždžių tėvai jais nesididžiuoja? argi jų negiria visam pasauliui? Jau įsivaizduoju, mano tėvai sėdi savo jaukioje svetainėje ir mielai gurkšnodami arbata plepasi su atvykusiais žurnalistais. Geras vaizdelis. Taigi man, tai bus puiki naujų metų pradžia. Daugiau nebebus senosios Koletės! Manau, kad ir rūkyti nustosiu. Abejoju ar tam turėsiu laiko.Repeticijos, susitikimai, koncertai...Visada svaigau nuo tokio žvaigždžių gyvenimo, o dabar ir aš jam priklausysiu! Argi tai ne fantastiška?! Taip, taip žinau. Viso šito gali ir nebūti. Bet nuojauta... Nuojauta man tikrai sako, kad man pagaliau pavyks! Žinoma, man prireiks šiek tiek daugiau pastangų, nes nesu baigusi to, ko jie tikisi. Bet esu užtikrinta, kad šviesią, sausio 5 dieną mano dainininkės karjera prasidės. Šiais metais viskas bus kitaip. Pagaliau išpildysiu visus pažadus, būsiu naujoji Koletė Clarks!

Sausio 3 diena.
Iki karjeros pradžios dvi dienos.




Na ką gi. Šiandien turiu puikią progą apsipirkti! Juk reikia viską padaryti idealiai. Nes manau, kad jie ištiesų labai atsižvelgia į naujų žvaigždučių išvaizda,ar gi ne taip? Na taigi prie reikalo.
Mano nuostabai, dauguma parduotuvių buvo sausakimšos nuo žmonių grūsties. O aš maniau, kad po švenčių visi jau yra viską susipirkę. Ir tikrai nemanau, kad visiems pasitaiko tokia puiki proga kaip man! Na, bet neskaitant to mano nuotaika buvo puiki. Juk dabar pats laikas priprasti prie gausios žmonių minios. Esu tirka, kad kai būsių įžymi, susitiksiu šimtus žmonių. Užsukau į mano mėgstamiausia – H&M . Pamėgau ją jau koledže, kai Lorena Taylor pirmą kart pagyrė tą žavų sijonėlį! Ji buvo populiariausia mergina koledže. ( žinoma, ir aš buvau beveik viena iš jos geriausių draugių). Bet dabar ne apie tai. Turiu pasirinkti drabužį įšryškinantį mano kūno linijas, pabrėžiantį mano liemenį, suptilų ir kartu šaukiantį „ tik pažvelkite, ji nuostabi!“. O tai bėje nera taip lengva. Bet aš padarysiu viską, ką galiu, kad tai pasiekčiau. Jūs tik įsivaizduokit, kai zurnalistai paklaus nuo ko prasidėjo jūsų garsenybės gyvenimas, šis momentas bus neatskiriamas! Po 3 valnadų, buvau apieškojusi visa Saks Fifth avenue pastata ir ketinau sliūkinti lauk nieko nepešusi. Bet staiga mano akys užkliuvo už nuotabaus kašmyrinio kostiumėlio ir nuostabių svarovski kristalais nusagstytų chimi shoes batelių. Derinukas buvo puikus. Apstulbusi įgriuvau į parduotuvę. Pribėgau ir apsikabinau manikeną. Modelis buvo fantastiškas! Kirpimas, fasonas, spalva... Buvo tiesiog tobulas pokalbiui dėl darbo televizijoje. Ir kaip tik šią dieną, pasiteikė maloni pardavėja, kuri iš kart paklausė mano batų dydžio su šypsena. Na, o kai aš atsakiau taip pat maloningai, kad mano batų dydis yra 38, jos žodžiai skambėjo maždaug taip:
- Apgailėstaujame, bet tokių dydžiu nebeturime, liko tik ši pora. Gal pabandykite universalinėje? – pasišaipė. Ir draugiškumo lyg nebūta. Ir tada aš pareiškiau, kad vis tik prisiminiau, kad mano išmėra yra 37, taigi gal šie man tiks. Žinoma tai nebuvo visiška tiesa. Nes paskutinį kartą buvau pamiršusi savo batų dydi prieš 3 metus. Bet iš dalies sakiau tiesą. O ką daugiau gali padaryti šitaip pažemintas žmogus?! Ir padariau tai ne vien iš principų, bet ir dėl to, kad įsimylėjau tuos batus. Atrodė, kad be jų man nepasiseks. Juk visos žvaigždės turi talismanus, o maniškis, šie Chimi‘s batai. Bandžiau įgrūsti pėda tiek, kiek galėjau, nelenda nors tu ką. Nė nesusisgribau ka ir bepasakyti, kai pardavėja rėže:
-Argi jūs nesakėte, kad jūsų batų dydis 37? – Su pašaipia gaidele nusistebėjo ji. Na gal būt kitą kartą jūsų atmintis prašviesės ir neteiks gaišti laiko ir taip jau užsiėjusiems žmonėms. Ar ne? – Pagriebė batus ir švystelėjo atgal į vitriną.


Ką atsakys Koletė? Tęsinys jau kitą antradieni...

Sausio 2 diena, nauji metai, nauja pradžia.:)

Sausio 2 diena.
Nauji metai, nauja pradžia.


Taigi... Kaip ir įprasta man, Koletei Clarks, sedėjau savo mažame, ankštame butuke Niujorko Eastsaide vienui viena, neskaitant savo nušertos katės Sofi ir gurkšnojau rytinę kavą pūsdama dūmus į orą. Aš vis mąstau, kodėl gi aš vėl vienui viena? Juk vėl prasidėjo nauji metai ir eilinį kartą pasižadėjau sau mesti rūkyti. Būtent šiuo metu turėčiau būti su artimaisiais, mylinčia šeima, savo gyvenimo meile, ar bent jau su gerais draugais, argi ne taip? Bet dėja kodėl taip nėra, aš neturiu nei geltono supratimo. Nepasakyčiau, kad esu visiška pabaisa. Mano plaukai iki juosmens, sodrios kaštono spalvos, akys žydros, nosis šiek tiek riesta, bet argi tai atbaido žmones? Man jau 24 metai, ir kodėl man į galvą lenda tokios mintys, aš nežinau. Arba man depresija, arba labai jau ankstyva vidutinio amžiaus krizė... Išvada tokia: Turiu kažką keisti. Tik bėda ta, kad nežinau net nuo ko pradėti. Jau ištysus dviejus metus save bandau pakeisti. Kai baigiau studijuoti psichologija, persikėliau į šį butą ir štai, dabar aš liūdna, gyvenimu nusivylusi persona. Argi ne ironiška. Gal būt dar nebuvau užsiminusi, kad psichologijos studijas baugiau net su pagyrimu, visi profesoriai teigė, kad gyvenime pasieksiu milžiniškų aukštumų. Bet argi aš, Koletė Clarks, per ilgus dviejus metus iš vis KO NORS pasiekiau? Atsakymas paprastas: tikrai ne. Tiesą pasakius, niekada nenorėjau stoti į psichologiją, visada troškau dainuoti. Aš niekuomet taip ir neišsiaiškiau ar turiu klausą, nes nerodžiau savo balso publikai. Tad kaip aš galiu ko nors pasiekti, jeigu man net neįdomu, tai su kuo žadu sieti savo gyvenimą. Nors ir nežadėjau, bet mama visad labai troško, kad baigčiau jos manymu labai garbinga profesiją. Tai štai, aš baigiau tas pagarbos vertas psichologijos studijas ir vis tiek negaliu mesti rūkyti. Įdomu, ar nors vienas rūkęs asmuo, baigęs psichologijos studijas tą padarė. Na, abejotina, nes neseniai buvau sutikusi savo kursiokę Betę ir aš visai netyčia pamačiau jos rankinuke du cigarečių pakelius. Na, gal ji juos nešė savo naujam draugužiui kuris dirba toje populiarioje kavinėje. Kaip ji ten..? Na, nesvarbu. Svarbiausia, kad tądien ji vilkėjo ta baisų švarkęlį.Ir iš kur ji jį ištraukė? Kai eidavome į paskaitas, ji pasižymėjo gana išlavintu rūbų skoniu. O kai susitikome prieš naujuosius metus... Na, nesitikėjau. Bet tiek jau to. Gal tam jos naujam draugužiui tai patinka. Bet aš vis tiek lieku nesupratusi. Juk daug kas gyrė mano stilių. Tiesa pasakius labai mėgstu derinti ir pirkti rūbelius, tai kodėl Betė su baisiu švarkeliu turi vaikiną, o aš, Koletė, kuri niekada gyvenime nenusipirktų tokio baisaus rūbo VIS DAR ne. Labai stipriai ir manau, kad jau tuščiai dar tikiuosi, kad tai laikina. Na, bent aš nemanau, kad nors viena niujorkietė tikisi likti senmerge, tiesa? Juk Niujorkas galimybių miestas!

Kaip seksis Kolei? Tęsinys bus kitą antradienį. :)
P.S. šį įraša parašiau kaip už ateinantį antradienį, nes sukuriau blogą penktadienį. :D Pasiilgsiu, with love, Gustė.

Įžanga.

Ši knyga yra apie mergina vardu Koletė, kuri trokšta pasiekti savo svajonę visais įmanomais būdais. ir pradeda nuo mažiausio laiptelio... Tai yra darbo televizijoje... Valytoja. Ji stengiasi iš visų jėgu, kad jos norai išsipildytų. Jos niekada pernelyg nelydėjo sekmė, bet ji nusprendė pati pagriebti sėkmę. Ir be viso to, negali gyventi be apsipirkinėjimo.:)

Įvadas.:)

Labųųš visiems! Taigi štai ir nauja mano knyga. Naujus įrašus įdedu kekvieną antradienį. Kadangi žinau, kad visiems pabodo banalios istorijos, nusprendžiau sukurti kitokia. Ir pasakysiu kodėl ji kitokia. :D Žinot manau, kad čia nebus tos banalios meilės... Tiesa sakant, kad ir kaip tai yra gražu, net man pačiai pabodo. Ši knyga yra apie mergina, kuri trokšta pasiekti savo svajonę visais įmanomais būdais. ir pradeda nuo mažiausio laiptelio... Ji stengiasi iš visų jėgu, kad jos norai išsipildytų. Pripažinsiu, čia netrūks komiškų situacijų, todėl kam labiau prie širdies išsiverkt, ši knyga nelabai atitinka šiuos kriterijus. :D Tiesą sakant, rašydama kartais pati sukikenu. :D Taip, čia bus ir ašarų, nes iš to gyvenimas ir susideda, tiesa? Tai štai kodel ji nebanali. :) Noriu padėkoti savo įkvėpėjams - patiems brangiausiams draugams. Ačiū už palaikymą ir kritiką. Ačiū, kad būnat šalia, kai man to reikia labiausiai. :) Tikrai jus MYLIU!
Todėl nieko nelaukit ir pasinerkit i šį gyvenimą! Juk ne kiekvieną diena pasitaiko paskaityt kieno nors dienorašti, ane? :DD Pirmyn!
P.S. Iškart atsiprašau už gal būt būsimas klaidas. Juk visko nutinka, neteiskit. :D

With love, your Gustė.