Ir kostiumėlis dabar atrodo visai nebetinkamas. Bet ka aš turėjau daryti? Todėl susisgrybau ir šūktelėjau jai pavainiui:
- Ak, taip. Kai padėsite tuos batus, atneškite man šį kostiumėlį. – Mostelėjau link manikeno. – Atrodo, jis kaip tik man. Na, nebent jūs turite svarbesnių reikalų, kaip pavyždžiuj sutvarkyti persirengimo kabinas. – kiek dirbtinai nusišypsojau. – arba.. Nuvalyti vitrinas. Sarkastiškai šyptelėjau ir pasukau kabinų link. Atsigriebiau. Puikiai atsigriebiau! Gerai, o dabar man reikia susikaupti... Puiku. Kai pardavėja surauktu veidu atkišo man kostiumėli, meiliai jai nusišypsojau ir pačiupau mini sijonėli. Kai užsidėjau ji, mano kojos atrodė tarsi du ruoniai! Greitai užsklendžiau užuolaidas ir inirtingai „išsimoviau“ iš to prakeikto ruonsijonio. Užsivilkau naujos kolekcijos „Chole“ džinsus ir pasakiau pardavėjai:
- Per prastas. Tai buvo paskutiniai du žodiai kol mano pėdsakai dar buvo „Anna Sui“ parduotuvėje. Išdūmiau taip greit, kaip tik begalėjau... O Dievulėjau. Tikras košmaras. Ir šitokia gėda. Negi tikrai man lemta apsipirkinėti universalinėse? Eidama ratu vos nepradėjau kūkčoti. Ne.Ne! Viskas gerai. Man puikiai sekasi. Aš ŽINAU, kad rasiu ką nors tinkamo. Tada prasidėjo mano mėgstamiausia „Saks Fifth Avenue„ dalis: Calvin Klein.Earl.Alexander McQueen.Kate Spade,Keichl‘s... ŽINAU, kad čia turi būti, tai ko ieškau. Pradėsiu nuo Calvin Klain. Taip. Puikus pasirinkimas. Ižengiau į parduotuvę. Akimis pražvelgiau sukabintus rubus. Ir pačiam gale, vos pastbemai padėta guli paskutine laisvo kirpimo suknutė. Jerguteliau... Kokia ji nuostabi. Lengva, rausvai smėlinės spalvos, su sagutėmis prie pusmenulio formos iškirptės. Ilgis taip pat idealus, nesiekia kelių... Nusinešiau ją į kabiną. Užsivilgau ir ji tobulai prigludo! Ji kaip tik man! Negaliu patikėti. Namie turiu rasuvos spalvos prada rankinę ir smėlio spalvos dirželį, kurį nusipirkau per pavyždžių išpradavimą. Bet batai... Na, tereikia tik batelių... Mano akys už suknelės kainos. 1OOO DOLERIŲ!!! už šia lengvo kirpimo suknute? Aš tikėjausi išleisti 1OOO dolerių sudėjus viską kartu. Na žinot suknelė, batai, aksesuarai. O dabar... Bet žinot, ji tokia nuostabi! Geresnės nerasiu, be to ji paskutinė. Na tebunie.
- Perku! - Žavingai šyptelėjau ir padėjau suknelę ant perkystalio.
- Geras pasirinkimas, ji paskutinė. – Tarstelėjo pardavėja.
Kai kasininkė supakavo ja į nuostabų sidabrini popieriu, švytėjau iš laimės, žinojau, kad dabar suknelė mano! Ir tikiu, kad man pasiseks. Linksma parskuodžiau namo.
Sofi nebuvo tokia patenkinta mano naujaja suknele, nes ja padejau ant fotelio, Sofi megstamiausios vietos.Na, bet neskaitant šios smulkmenos, diena baigėsi puikiai. Vakare dar išgėriau pasakiško skonio žaliosios arbatos su jazminais ir pažiūrėjau filmą ‚ Confession of a shopaholick‘. Jis visada mane prajuokina.
Laukite tęsinio jau kitą antradienį...:}
With love, Guste.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą